Kodėl užsienio klientai prašo tvarumo informacijos?

Daugelis Lietuvos įmonių su tvarumo tema pirmą kartą susiduria ne dėl teisės aktų ar valstybinių institucijų. Dažniausiai viskas prasideda nuo kliento laiško.

Vokietijos, Skandinavijos ar Nyderlandų partneris atsiunčia tiekėjo anketą ir prašo informacijos apie energijos vartojimą, atliekas, CO₂ emisijas ar naudojamas medžiagas.

Natūrali reakcija būna paprasta: kodėl jiems to reikia?

Ypač tada, kai anksčiau daugelį metų pakakdavo pateikti kainą, techninę specifikaciją ir pristatymo terminą.

Kodėl taip vyksta?

Pagrindinė priežastis yra ta, kad keičiasi ne Lietuvos tiekėjai, o jų klientai.

Didelės Europos įmonės šiandien turi daugiau atsakomybės už savo tiekimo grandines nei prieš dešimt metų. Jos turi suprasti ne tik savo veiklos poveikį, bet ir tai, kaip dirba jų tiekėjai.

Pavyzdžiui, baldų prekybos tinklas Vokietijoje gali turėti šimtus tiekėjų skirtingose šalyse. Jeigu jo klientai, investuotojai ar partneriai klausia apie produktų poveikį aplinkai, vien tik savo biuro ar sandėlio duomenų nepakanka.

Jiems reikia suprasti visą grandinę – nuo žaliavų iki galutinio produkto.

Todėl informacijos prašymai keliauja iš didžiųjų rinkų žemyn per visą tiekimo tinklą ir galiausiai pasiekia mažesnes įmones Lietuvoje.

Dažniausiai tai nėra nukreipta prieš tiekėjus. Tai tiesiog naujas informacijos srautas versle.

Ką tai reiškia mano įmonei?

Pirmiausia tai reiškia, kad klientas vis dar nori dirbti su jumis.

Jeigu klientas siunčia anketą ar klausimyną, dažniausiai jis nesiekia ieškoti priežasčių nutraukti bendradarbiavimą. Priešingai – jis siekia surinkti informaciją, kurios pats privalo pateikti savo rinkai.

Problema atsiranda tada, kai tiekėjas neturi jokių atsakymų.

Pavyzdžiui, klientas paprašo pateikti informaciją apie energijos vartojimą. Tiekėjas atsako, kad tokių duomenų neturi. Vėliau paprašoma informacijos apie medžiagas ar atliekas, tačiau ir šių duomenų nėra.

Po kurio laiko klientui tampa sudėtinga vertinti tiekimo grandinę, nes vienas iš jos dalyvių negali pateikti net bazinės informacijos.

Todėl daugeliu atvejų klientams svarbiausia ne idealūs rodikliai, o gebėjimas pateikti pagrindinius faktus apie savo veiklą.

Ką turėčiau daryti?

Pirmiausia nereikėtų manyti, kad kiekvienas prašymas reiškia naują prievolę.

Dažniausiai klientai pradeda nuo paprastų klausimų.

Jie gali prašyti:

• įmonės veiklos aprašymo;
• darbuotojų skaičiaus;
• energijos vartojimo duomenų;
• kuro sunaudojimo informacijos;
• atliekų tvarkymo informacijos;
• naudojamų medžiagų kilmės;
• turimų sertifikatų.

Todėl svarbiausias žingsnis yra pradėti sistemingai rinkti pagrindinius veiklos duomenis.

Nebūtina iš karto skaičiuoti visų emisijų ar rengti sudėtingų ataskaitų.

Daug naudingiau turėti vienoje vietoje surinktą informaciją, kurią būtų galima greitai pateikti klientui.

Taip pat verta išsaugoti visas ankstesnes anketas ir atsakymus. Praktika rodo, kad didelė dalis klausimų kartojasi nepriklausomai nuo šalies ar kliento.

Kuo daugiau eksporto rinkose dirba įmonė, tuo didesnė tikimybė, kad tokių prašymų ateityje tik daugės.

Dažniausios klaidos

Galvoti, kad klientas tikrina ar baudžia tiekėjus.

Dažniausiai jis pats renka informaciją savo verslo poreikiams.

Ignoruoti užklausas.

Net jeigu ne visi duomenys surinkti, daug geriau komunikuoti nei visai neatsakyti.

Laukti, kol klientas paprašys informacijos antrą kartą.

Tada tenka skubiai rinkti duomenis, kurie galėjo būti ruošiami iš anksto.

Apibendrinimas

Užsienio klientai prašo tvarumo informacijos ne todėl, kad pasikeitė jų požiūris į Lietuvos tiekėjus. Pasikeitė visa verslo aplinka, kurioje vis daugiau dėmesio skiriama tiekimo grandinių skaidrumui. Todėl įmonėms, dirbančioms eksporto rinkose, svarbu ne tik tiekti kokybišką produktą, bet ir gebėti pateikti pagrindinę informaciją apie savo veiklą. Kuo anksčiau tokie duomenys pradedami rinkti, tuo lengviau tampa bendradarbiauti su tarptautiniais klientais.