Kaip pasiruošti ESG klausimynui?

Daugelis įmonių apie ESG pirmiausia sužino ne iš mokymų ar verslo konferencijų. Dažniausiai viskas prasideda gavus laišką iš kliento.

Prie laiško būna pridėta Excel lentelė, PDF anketa arba nuoroda į internetinę formą. Joje klausiama apie energijos vartojimą, CO₂ emisijas, darbuotojus, tiekėjus ar įvairias įmonės politikas.

Pirmoji reakcija dažnai būna nerimas. Atrodo, kad reikės sudėtingų skaičiavimų, specialių žinių ir daugybės dokumentų.

Tačiau praktikoje dauguma ESG klausimynų remiasi ta pačia logika – klientas nori suprasti, kaip veikia jo tiekėjas ir kokius duomenis jis gali pateikti.

Kodėl taip vyksta?

Didelės įmonės šiandien renka daugiau informacijos apie savo tiekimo grandines nei bet kada anksčiau.

Jos turi atsakyti į investuotojų, klientų, bankų ir partnerių klausimus apie aplinkosaugą, darbuotojus bei verslo valdymą.

Tačiau nė viena įmonė neveikia viena.

Jeigu gamintojas perka žaliavas iš dešimčių tiekėjų, jis negali suprasti savo poveikio aplinkai ar tiekimo grandinės rizikų be jų pagalbos.

Todėl ESG klausimynai tapo įprasta verslo praktika.

Tai nėra egzaminas ar kontrolė. Dažniausiai tai yra informacijos surinkimo priemonė.

Būtent dėl šios priežasties panašių anketų sulaukia ir mažos bei vidutinės įmonės.

Ką tai reiškia mano įmonei?

Svarbiausia suprasti, kad klientas dažniausiai nesitiki idealių atsakymų.

Jis tikisi suprasti situaciją.

Pavyzdžiui, jeigu jūsų įmonė neskaičiuoja CO₂ emisijų, tai nebūtinai reiškia problemą. Problema atsiranda tada, kai įmonė nežino nei savo energijos vartojimo, nei kuro sąnaudų, nei pagrindinių tiekėjų.

Dauguma ESG klausimynų sukasi apie kelias pagrindines temas.

Aplinkosauga:

  • energijos vartojimas;
  • kuras;
  • atliekos;
  • CO₂ duomenys.

Socialiniai klausimai:

  • darbuotojų skaičius;
  • sauga darbe;
  • mokymai;
  • lygių galimybių principai.

Valdysena:

  • įmonės politika;
  • atsakomybių paskirstymas;
  • tiekėjų valdymas;
  • verslo etikos principai.

Praktikoje dažniausiai klientas nori suprasti, ar įmonė turi bent bazinę informaciją apie šias sritis.

Ką turėčiau daryti?

Pirmiausia peržiūrėkite klausimyną iki galo.

Viena dažniausių klaidų – pradėti pildyti iš karto, nesupratus bendro vaizdo.

Kai matote visus klausimus, tampa aišku, kokios informacijos reikės.

Toliau surinkite pagrindinius veiklos duomenis.

Dažniausiai naudinga pasiruošti:

  • elektros energijos vartojimo duomenis;
  • kuro sunaudojimo informaciją;
  • darbuotojų skaičių;
  • atliekų tvarkymo informaciją;
  • pagrindinių tiekėjų sąrašą;
  • turimus sertifikatus.

Jeigu įmonė turi kokybės, aplinkosaugos ar kitus standartus, verta juos turėti po ranka.

Trečias žingsnis – atsakyti tik į tai, ką žinote.

Jeigu tam tikrų duomenų neturite, geriau tai aiškiai nurodyti nei spėlioti.

Ketvirtas žingsnis – išsaugoti užpildytą klausimyną.

Labai tikėtina, kad ateityje gausite panašią anketą iš kito kliento.

Tuomet didelė dalis darbo jau bus atlikta.

Dažniausios klaidos

Bandyti atrodyti pažangesniems nei yra iš tikrųjų.

Netikslūs ar išgalvoti duomenys ilgainiui sukelia daugiau problemų nei sąžiningas atsakymas.

Pradėti rinkti informaciją tik gavus anketą.

Daug paprasčiau duomenis kaupti nuolat.

Vertinti ESG klausimyną kaip vienkartinį darbą.

Dažniausiai tai yra pirmas signalas, kad panašių užklausų ateityje bus daugiau.

Apibendrinimas

Pasiruošimas ESG klausimynui prasideda ne nuo sudėtingų skaičiavimų, o nuo savo verslo pažinimo. Dauguma klientų nori suprasti pagrindinius dalykus – kaip veikia jūsų įmonė, kokius išteklius ji naudoja, kaip valdo darbuotojų ir tiekimo grandinės klausimus. Įmonės, kurios iš anksto kaupia pagrindinius veiklos duomenis, ESG klausimynus užpildo greičiau, tiksliau ir su mažiau streso. Būtent todėl geriausias pasiruošimas prasideda dar prieš gaunant pirmąją anketą.

Susiję straipsniai