Kas yra DPP (Digital Product Passport)?

Pastaraisiais metais vis daugiau įmonių girdi naują terminą – DPP, arba skaitmeninis produkto pasas. Vieni apie jį sužino iš klientų, kiti iš verslo naujienų, o treti pirmą kartą susiduria pildydami tiekėjų anketas.

Daugeliui verslų kyla tas pats klausimas: ar tai dar vienas dokumentas, ar kažkas daugiau?

Trumpas atsakymas – DPP nėra dokumentas. Tai skaitmeninis informacijos rinkinys apie produktą, kuris leidžia suprasti, kas jis yra, iš ko pagamintas ir kokį kelią nuėjo iki vartotojo.

Kodėl taip vyksta?

Iki šiol dauguma informacijos apie produktus buvo išskaidyta.

Gamintojas žinojo vienus duomenis, tiekėjas kitus, o galutinis pirkėjas dažnai matydavo tik etiketę ir techninę specifikaciją.

Kai produktas sugenda, tampa nebenaudojamas arba reikia pakeisti jo dalis, informacijos dažnai trūksta.

Europos Sąjunga siekia, kad ateityje produktai būtų ilgaamžiškesni, lengviau remontuojami ir perdirbami. Tam reikia daugiau skaidrumo apie tai, kas slypi produkto viduje.

Būtent dėl šios priežasties atsirado DPP koncepcija.

Idėja paprasta – kiekvienas produktas turėtų turėti skaitmeninį pasą, kuriame būtų saugoma svarbiausia informacija per visą jo gyvavimo laikotarpį.

Ką tai reiškia mano įmonei?

Praktikoje DPP galima įsivaizduoti kaip produkto CV.

Jeigu nuskenuotumėte QR kodą ant produkto, galėtumėte pamatyti informaciją apie jo sudėtį, naudojamas medžiagas, gamintoją, remonto galimybes ar kitus svarbius duomenis.

Pavyzdžiui, baldų gamintojas galėtų pateikti informaciją apie medienos rūšį, audinius, metalines dalis ir priežiūros rekomendacijas.

Elektronikos gamintojas galėtų nurodyti baterijos tipą, atsarginių dalių prieinamumą ir remonto instrukcijas.

Tekstilės gamintojas galėtų pateikti informaciją apie pluoštų sudėtį ir perdirbimo galimybes.

Svarbu suprasti, kad DPP nėra skirtas tik vartotojui.

Jis taip pat padeda gamintojams, tiekėjams, remontuotojams, perdirbėjams ir pirkėjams greičiau gauti reikalingą informaciją.

Todėl ateityje dalis klientų gali pradėti prašyti duomenų, kurie vėliau bus naudojami skaitmeniniams produktų pasams.

Ką turėčiau daryti?

Pirmiausia nereikia skubėti kurti sudėtingų sistemų.

Daugeliui įmonių svarbiausias žingsnis yra pradėti kaupti informaciją apie savo produktus.

Praktikoje verta turėti:

  • pagrindinių medžiagų sąrašą;
  • informaciją apie tiekėjus;
  • technines produkto charakteristikas;
  • priežiūros instrukcijas;
  • remonto galimybes;
  • sertifikatus ir deklaracijas;
  • informaciją apie produkto sudėtį.

Jeigu šie duomenys jau surinkti, prisitaikyti prie būsimų reikalavimų tampa gerokai paprasčiau.

Svarbu suprasti, kad DPP nėra tik IT sprendimas ar QR kodas.

Didžiausia darbo dalis dažniausiai yra ne technologija, o duomenų surinkimas ir jų tvarkymas.

Būtent todėl įmonės, kurios pradeda rūpintis informacijos kokybe šiandien, ateityje turi mažiau problemų.

Dažniausios klaidos

Galvoti, kad DPP yra tiesiog QR kodas.

QR kodas yra tik būdas pasiekti informaciją. Svarbiausia yra pati informacija.

Laukti, kol klientai pradės reikalauti produkto paso.

Tuomet gali tekti skubiai rinkti duomenis, kuriuos buvo galima kaupti palaipsniui.

Manyti, kad DPP aktualus tik didelėms įmonėms.

Produktų informacija dažnai renkama visoje tiekimo grandinėje, todėl reikalavimai gali pasiekti ir mažesnius tiekėjus.

Apibendrinimas

Skaitmeninis produkto pasas (DPP) yra būdas vienoje vietoje saugoti svarbiausią informaciją apie produktą per visą jo gyvavimo ciklą. Jis padeda užtikrinti didesnį skaidrumą, lengvesnį remontą ir geresnį medžiagų panaudojimą ateityje. Nors daugeliui įmonių DPP dar nėra kasdienis reikalavimas, pasiruošimas jam prasideda nuo paprasto dalyko – tvarkingai surinktų duomenų apie savo produktus.

Susiję straipsniai

  • Kokius dokumentus verta turėti pasiruošus?

    Daugelis įmonių pradeda domėtis dokumentais tik tada, kai jų paprašo klientas. Vieną dieną gaunate tiekėjo anketą, kitą – ESG klausimyną, o po savaitės klientas prašo papildomos informacijos apie medžiagas, CO₂ duomenis ar sertifikatus. Tuomet prasideda paieškos. Vieni dokumentai saugomi buhalterijoje, kiti pas tiekėjus, treti darbuotojų kompiuteriuose ar el. pašto dėžutėse. Problema dažniausiai nėra dokumentų nebuvimas….

  • Nuo ko pradėti?

    Daugeliui įmonių tvarumo tema prasideda ne nuo strategijos ar teisės aktų. Dažniausiai viskas prasideda nuo vieno laiško. Klientas atsiunčia tiekėjo anketą. Pirkėjas paprašo CO₂ duomenų. Partneris užduoda klausimų apie naudojamas medžiagas. Staiga atsiranda terminai, kurių anksčiau neteko girdėti – ESG, Scope 1, VSME, DPP. Natūrali reakcija būna paprasta: nuo ko pradėti? Būtent šis klausimas dažniausiai…

  • Kas yra ESG?

    ESG yra vienas dažniausiai sutinkamų terminų verslo pasaulyje. Jį galima rasti klientų anketose, tiekėjų klausimynuose, bankų dokumentuose ir verslo naujienose. Tačiau daugeliui mažų ir vidutinių įmonių šis terminas vis dar skamba miglotai. Vieni mano, kad ESG yra susijęs tik su aplinkosauga, kiti galvoja, kad tai aktualu tik didelėms korporacijoms. Praktikoje ESG yra daug paprastesnis dalykas…

  • Ar jūsų parengti dokumentai tiks klientui?

    Gavote kliento klausimyną, surinkote informaciją, parengėte dokumentus ir išsiuntėte atsakymą. Atrodo, kad darbas baigtas. Tačiau tuomet atsiranda naujas klausimas: ar klientui to pakaks? Būtent ši situacija šiandien pažįstama daugeliui mažų ir vidutinių įmonių. Vienas klientas prašo CO₂ duomenų, kitas tiekėjo anketos, trečias tvarumo informacijos. Kiekvienas naudoja skirtingą formą ir skirtingus terminus. Todėl verslai dažnai nežino,…

  • Ar man reikia tvarumo specialisto?

    Gavote tiekėjo anketą. Klientas paprašė CO₂ duomenų. Bankas uždavė klausimų apie ESG. Staiga atsiranda naujų terminų, naujų dokumentų ir naujų reikalavimų. Tokioje situacijoje daugelis verslų užduoda tą patį klausimą: gal jau reikia samdyti tvarumo specialistą? Prieš priimant tokį sprendimą verta suprasti vieną svarbų dalyką. Ne kiekvienai įmonei reikia atskiro žmogaus, atsakingo už tvarumą. Tačiau beveik…

  • Kaip pasiruošti produkto atsekamumo reikalavimams?

    Daugelis įmonių šiandien gali tiksliai pasakyti, kiek produktų pardavė, tačiau ne visos gali greitai atsakyti į kitą klausimą – iš kur atkeliavo kiekviena produkto dalis. Kol klientai to neklausia, tai dažnai neatrodo svarbu. Tačiau situacija keičiasi. Vis daugiau pirkėjų ir partnerių nori žinoti ne tik ką perka, bet ir iš ko produktas pagamintas, kas tiekė…