Kas yra Scope 1, Scope 2 ir Scope 3?

Daugelis įmonių apie Scope 1, Scope 2 ir Scope 3 pirmą kartą išgirsta gavusios kliento klausimyną. Tarp įprastų klausimų apie įmonę staiga atsiranda prašymas pateikti emisijų duomenis pagal „Scopes“.

Jeigu su CO₂ tema anksčiau neteko dirbti, šie terminai gali atrodyti sudėtingi. Tačiau iš tikrųjų jie apibūdina gana paprastą dalyką – iš kur atsiranda įmonės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos.

Supratus šį principą tampa daug lengviau atsakyti į klientų klausimus ir pradėti rinkti reikalingus duomenis.

Kodėl taip vyksta?

Kai įmonės pradėjo skaičiuoti savo CO₂ pėdsaką, greitai paaiškėjo viena problema.

Vienos emisijos susidaro pačios įmonės viduje, o kitos atsiranda už jos ribų. Jeigu visi skaičiuotų skirtingai, duomenų būtų neįmanoma palyginti.

Todėl buvo sukurta sistema, kuri emisijas suskirsto į tris grupes.

Šiandien ši sistema naudojama visame pasaulyje ir tapo bendrine verslo kalba kalbant apie CO₂ duomenis.

Dėl šios priežasties klientai, bankai, investuotojai ir partneriai dažnai prašo informacijos būtent pagal Scope 1, Scope 2 ir Scope 3 kategorijas.

Ką tai reiškia mano įmonei?

Paprasčiausias būdas suprasti skirtumą – įsivaizduoti savo įmonę kaip centrą.

Scope 1 apima emisijas, kurios susidaro tiesiogiai jūsų įmonėje.

Pavyzdžiui:

• dyzelinas įmonės automobiliuose;
• dujos gamybos procese;
• kuras krautuvuose;
• šildymo katilai, naudojantys kurą.

Tai emisijos, kurias įmonė sukuria pati.

Scope 2 apima emisijas, susijusias su perkama energija.

Dažniausiai tai:

• elektros energija;
• centralizuotas šildymas;
• centralizuotas vėsinimas.

Nors emisijos fiziškai susidaro elektrinėje ar šilumos gamybos įmonėje, jos priskiriamos jūsų veiklai, nes jūs naudojate tą energiją.

Scope 3 yra plačiausia kategorija.

Ji apima emisijas, kurios atsiranda tiekimo grandinėje ir už įmonės ribų.

Pavyzdžiui:

• perkamos žaliavos;
• tiekėjų veikla;
• transportavimo paslaugos;
• darbuotojų komandiruotės;
• atliekų tvarkymas;
• parduotų produktų naudojimas.

Daugelyje verslų būtent Scope 3 sudaro didžiausią bendro CO₂ pėdsako dalį.

Ką turėčiau daryti?

Jeigu klientas pirmą kartą prašo Scope duomenų, nereikia iš karto bandyti apskaičiuoti visko.

Pradėkite nuo Scope 1 ir Scope 2.

Tai dažniausiai paprasčiausia informacija, nes reikalingi duomenys jau egzistuoja įmonėje.

Surinkite:

• kuro pirkimų duomenis;
• dujų sunaudojimą;
• elektros energijos sąskaitas;
• šildymo duomenis.

Ši informacija dažniausiai tampa pirmuoju žingsniu įmonės CO₂ skaičiavimuose.

Scope 3 paprastai reikalauja daugiau darbo.

Tam gali prireikti:

• tiekėjų informacijos;
• žaliavų duomenų;
• logistikos informacijos;
• atliekų tvarkymo duomenų.

Dėl šios priežasties daugelis įmonių pirmiausia susitvarko Scope 1 ir Scope 2, o tik vėliau pereina prie Scope 3.

Svarbiausia suprasti, kad klientai dažnai tikisi ne idealių rezultatų, o aiškaus supratimo, kokius duomenis įmonė renka ir kaip juos valdo.

Dažniausios klaidos

Manyti, kad Scope 1, 2 ir 3 yra trys skirtingi CO₂ skaičiavimai.

Tai vieno bendro CO₂ pėdsako dalys.

Bandyti pradėti nuo Scope 3.

Dažniausiai daug paprasčiau pirmiausia surinkti kuro ir elektros duomenis.

Painioti elektros energiją su Scope 1.

Perkama elektra paprastai priskiriama Scope 2 kategorijai.

Apibendrinimas

Scope 1, Scope 2 ir Scope 3 yra būdas suskirstyti įmonės CO₂ emisijas pagal jų kilmę. Scope 1 apima tiesiogines emisijas iš įmonės veiklos, Scope 2 – perkamą energiją, o Scope 3 – tiekimo grandinėje ir už įmonės ribų susidarančias emisijas. Gavus kliento prašymą pateikti šiuos duomenis, svarbiausia nebijoti terminų ir pradėti nuo paprasčiausių veiklos rodiklių – kuro, elektros ir šildymo duomenų. Būtent nuo jų prasideda dauguma CO₂ skaičiavimų.