Kokius duomenis rinkti ateities reikalavimams?
Daugelis įmonių pradeda rinkti duomenis tik tada, kai jų paprašo klientas. Vieną dieną gaunate ESG klausimyną, kitą – tiekėjo anketą, o po kelių mėnesių klientas prašo CO₂ informacijos arba duomenų apie naudojamas medžiagas.
Tokiose situacijose dažnai paaiškėja, kad reikalinga informacija egzistuoja, tačiau ji išskaidyta skirtinguose dokumentuose, sistemose ir darbuotojų kompiuteriuose.
Todėl vis daugiau verslų pradeda klausti ne ką pateikti šiandien, o kokius duomenis verta rinkti jau dabar, kad ateityje būtų lengviau prisitaikyti prie naujų reikalavimų.
Kodėl taip vyksta?
Keičiasi ne tik teisės aktai ar klientų lūkesčiai. Keičiasi pats verslo požiūris į informaciją.
Anksčiau svarbiausi buvo finansiniai rodikliai, gamybos apimtys ir pardavimai. Šiandien klientai vis dažniau nori suprasti ir tai, kaip veikia tiekėjas.
Pavyzdžiui, Vokietijos gamintojas gali domėtis medžiagų kilme. Skandinavijos klientas gali prašyti energijos vartojimo duomenų. Tarptautinė įmonė gali rinkti informaciją apie CO₂ emisijas arba tiekimo grandinę.
Nors konkrečios užklausos skiriasi, dauguma jų remiasi tais pačiais pagrindiniais duomenimis.
Būtent todėl įmonės, kurios pradeda juos kaupti iš anksto, dažniausiai daug lengviau prisitaiko prie naujų klientų reikalavimų.
Ką tai reiškia mano įmonei?
Svarbiausia suprasti, kad ateities reikalavimai dažniausiai neatsiranda iš niekur.
Didelė dalis klausimų, kuriuos klientai užduoda šiandien, labai panašūs į tuos, kuriuos jie užduos ir po kelių metų.
Pavyzdžiui, jeigu klientas šiandien klausia apie elektros energijos vartojimą, tikėtina, kad ateityje jis gali domėtis ir CO₂ emisijomis.
Jeigu šiandien prašoma medžiagų sudėties, ateityje gali atsirasti klausimų apie produkto atsekamumą.
Todėl svarbiausia ne spėti būsimus teisės aktus, o suprasti, kokie duomenys dažniausiai tampa klientų sprendimų dalimi.
Praktika rodo, kad dauguma užklausų sukasi apie energiją, medžiagas, tiekėjus, produktus ir veiklos procesus.
Ką turėčiau daryti?
Pradėkite nuo pagrindinių veiklos duomenų rinkimo.
Dažniausiai verta kaupti:
- elektros energijos vartojimo duomenis;
- kuro sunaudojimo informaciją;
- šildymo duomenis;
- atliekų tvarkymo informaciją.
Tai yra vieni dažniausiai naudojamų rodiklių kalbant apie CO₂ ir aplinkosaugos klausimus.
Toliau verta rinkti informaciją apie produktus.
Naudinga turėti:
- pagrindinių medžiagų sąrašą;
- komponentų informaciją;
- technines specifikacijas;
- sertifikatus ir deklaracijas.
Trečia svarbi grupė – tiekimo grandinės duomenys.
Praktikoje naudinga žinoti:
- pagrindinius tiekėjus;
- medžiagų kilmės šalis;
- turimus tiekėjų sertifikatus;
- svarbiausius tiekėjų kontaktus.
Taip pat verta turėti informaciją apie pačią įmonę:
- darbuotojų skaičių;
- veiklos aprašymą;
- pagrindines veiklas;
- kokybės ar kitus valdymo standartus.
Svarbiausia visus šiuos duomenis laikyti vienoje vietoje ir reguliariai atnaujinti.
Dažniausiai būtent informacijos valdymas, o ne jos surinkimas tampa didžiausiu iššūkiu.
Dažniausios klaidos
Bandyti rinkti visus įmanomus duomenis.
Daug naudingiau pradėti nuo pagrindinių rodiklių, kurių dažniausiai prašo klientai.
Kaupti informaciją tik gavus užklausą.
Tuomet kiekvienas naujas klausimynas tampa skubiu projektu.
Nesisteminti surinktų duomenų.
Net ir turint daug informacijos, ji mažai naudinga, jeigu jos negalima greitai rasti.
Apibendrinimas
Ruošiantis ateities reikalavimams svarbiausia ne spėlioti, kokių dokumentų reikės po penkerių metų. Kur kas svarbiau jau šiandien pradėti rinkti pagrindinius veiklos, energijos, medžiagų, tiekėjų ir produktų duomenis. Būtent ši informacija tampa pagrindu ESG klausimynams, CO₂ skaičiavimams, tiekėjų anketoms ir būsimiems atsekamumo reikalavimams. Įmonės, kurios ją kaupia nuosekliai, daug lengviau prisitaiko prie rinkos pokyčių ir klientų lūkesčių.
