Kas yra DPP (Digital Product Passport)?

Pastaraisiais metais vis daugiau įmonių girdi naują terminą – DPP, arba skaitmeninis produkto pasas. Vieni apie jį sužino iš klientų, kiti iš verslo naujienų, o treti pirmą kartą susiduria pildydami tiekėjų anketas.

Daugeliui verslų kyla tas pats klausimas: ar tai dar vienas dokumentas, ar kažkas daugiau?

Trumpas atsakymas – DPP nėra dokumentas. Tai skaitmeninis informacijos rinkinys apie produktą, kuris leidžia suprasti, kas jis yra, iš ko pagamintas ir kokį kelią nuėjo iki vartotojo.

Kodėl taip vyksta?

Iki šiol dauguma informacijos apie produktus buvo išskaidyta.

Gamintojas žinojo vienus duomenis, tiekėjas kitus, o galutinis pirkėjas dažnai matydavo tik etiketę ir techninę specifikaciją.

Kai produktas sugenda, tampa nebenaudojamas arba reikia pakeisti jo dalis, informacijos dažnai trūksta.

Europos Sąjunga siekia, kad ateityje produktai būtų ilgaamžiškesni, lengviau remontuojami ir perdirbami. Tam reikia daugiau skaidrumo apie tai, kas slypi produkto viduje.

Būtent dėl šios priežasties atsirado DPP koncepcija.

Idėja paprasta – kiekvienas produktas turėtų turėti skaitmeninį pasą, kuriame būtų saugoma svarbiausia informacija per visą jo gyvavimo laikotarpį.

Ką tai reiškia mano įmonei?

Praktikoje DPP galima įsivaizduoti kaip produkto CV.

Jeigu nuskenuotumėte QR kodą ant produkto, galėtumėte pamatyti informaciją apie jo sudėtį, naudojamas medžiagas, gamintoją, remonto galimybes ar kitus svarbius duomenis.

Pavyzdžiui, baldų gamintojas galėtų pateikti informaciją apie medienos rūšį, audinius, metalines dalis ir priežiūros rekomendacijas.

Elektronikos gamintojas galėtų nurodyti baterijos tipą, atsarginių dalių prieinamumą ir remonto instrukcijas.

Tekstilės gamintojas galėtų pateikti informaciją apie pluoštų sudėtį ir perdirbimo galimybes.

Svarbu suprasti, kad DPP nėra skirtas tik vartotojui.

Jis taip pat padeda gamintojams, tiekėjams, remontuotojams, perdirbėjams ir pirkėjams greičiau gauti reikalingą informaciją.

Todėl ateityje dalis klientų gali pradėti prašyti duomenų, kurie vėliau bus naudojami skaitmeniniams produktų pasams.

Ką turėčiau daryti?

Pirmiausia nereikia skubėti kurti sudėtingų sistemų.

Daugeliui įmonių svarbiausias žingsnis yra pradėti kaupti informaciją apie savo produktus.

Praktikoje verta turėti:

  • pagrindinių medžiagų sąrašą;
  • informaciją apie tiekėjus;
  • technines produkto charakteristikas;
  • priežiūros instrukcijas;
  • remonto galimybes;
  • sertifikatus ir deklaracijas;
  • informaciją apie produkto sudėtį.

Jeigu šie duomenys jau surinkti, prisitaikyti prie būsimų reikalavimų tampa gerokai paprasčiau.

Svarbu suprasti, kad DPP nėra tik IT sprendimas ar QR kodas.

Didžiausia darbo dalis dažniausiai yra ne technologija, o duomenų surinkimas ir jų tvarkymas.

Būtent todėl įmonės, kurios pradeda rūpintis informacijos kokybe šiandien, ateityje turi mažiau problemų.

Dažniausios klaidos

Galvoti, kad DPP yra tiesiog QR kodas.

QR kodas yra tik būdas pasiekti informaciją. Svarbiausia yra pati informacija.

Laukti, kol klientai pradės reikalauti produkto paso.

Tuomet gali tekti skubiai rinkti duomenis, kuriuos buvo galima kaupti palaipsniui.

Manyti, kad DPP aktualus tik didelėms įmonėms.

Produktų informacija dažnai renkama visoje tiekimo grandinėje, todėl reikalavimai gali pasiekti ir mažesnius tiekėjus.

Apibendrinimas

Skaitmeninis produkto pasas (DPP) yra būdas vienoje vietoje saugoti svarbiausią informaciją apie produktą per visą jo gyvavimo ciklą. Jis padeda užtikrinti didesnį skaidrumą, lengvesnį remontą ir geresnį medžiagų panaudojimą ateityje. Nors daugeliui įmonių DPP dar nėra kasdienis reikalavimas, pasiruošimas jam prasideda nuo paprasto dalyko – tvarkingai surinktų duomenų apie savo produktus.

Susiję straipsniai

  • Kaip pasiruošti būsimiems eksporto reikalavimams?

    Daugelis Lietuvos įmonių eksportą vis dar sieja su trimis pagrindiniais dalykais – gera kaina, kokybišku produktu ir patikimu pristatymu. Tai išlieka svarbu, tačiau eksporto rinkose atsiranda ir naujų lūkesčių. Įmonės, kurios sėkmingai dirba Vokietijoje, Skandinavijoje ar Nyderlanduose, vis dažniau sulaukia klausimų apie tiekimo grandinę, medžiagų kilmę, CO₂ emisijas, energijos vartojimą ar tvarumo politiką. Dažnai tokios…

  • Kokius dokumentus verta turėti pasiruošus?

    Daugelis įmonių pradeda domėtis dokumentais tik tada, kai jų paprašo klientas. Vieną dieną gaunate tiekėjo anketą, kitą – ESG klausimyną, o po savaitės klientas prašo papildomos informacijos apie medžiagas, CO₂ duomenis ar sertifikatus. Tuomet prasideda paieškos. Vieni dokumentai saugomi buhalterijoje, kiti pas tiekėjus, treti darbuotojų kompiuteriuose ar el. pašto dėžutėse. Problema dažniausiai nėra dokumentų nebuvimas….

  • Ar mano įmonei reikia tvarumo ataskaitos?

    Pastaraisiais metais daugelis verslų išgirdo apie tvarumo ataskaitas. Vieni apie jas skaito verslo naujienose, kiti sulaukia klientų klausimų apie CO₂ emisijas, o treti gauna tiekėjų anketas ir pradeda svarstyti, ar jau atėjo laikas rengti savo ataskaitą. Natūraliai kyla klausimas: ar mano įmonei jos tikrai reikia? Daugeliui mažų ir vidutinių įmonių atsakymas nėra toks akivaizdus, kaip…

  • Nuo ko pradėti?

    Daugeliui įmonių tvarumo tema prasideda ne nuo strategijos ar teisės aktų. Dažniausiai viskas prasideda nuo vieno laiško. Klientas atsiunčia tiekėjo anketą. Pirkėjas paprašo CO₂ duomenų. Partneris užduoda klausimų apie naudojamas medžiagas. Staiga atsiranda terminai, kurių anksčiau neteko girdėti – ESG, Scope 1, VSME, DPP. Natūrali reakcija būna paprasta: nuo ko pradėti? Būtent šis klausimas dažniausiai…

  • Kas yra VSME ataskaita?

    Daugelis mažų ir vidutinių įmonių pirmą kartą apie VSME išgirsta ne iš teisės aktų ar verslo naujienų. Dažniausiai šis terminas atsiranda tada, kai klientas paprašo tvarumo informacijos, atsiunčia tiekėjo anketą arba užduoda klausimus apie CO₂ emisijas. Tuomet kyla natūralus klausimas – kas yra VSME ir kodėl apie ją tiek kalbama? Trumpai tariant, VSME yra supaprastintas…

  • Gavau tiekėjo anketą. Ar privalau ją pildyti?

    Klientas atsiunčia laišką su prisegta tiekėjo anketa. Joje prašoma informacijos apie įmonę, darbuotojus, naudojamas medžiagas, sertifikatus, energijos vartojimą ar net CO₂ emisijas. Pirmoji daugelio verslų reakcija būna paprasta: ar aš apskritai privalau tai pildyti? Trumpas atsakymas – dažniausiai ne. Tačiau realybėje situacija nėra tokia paprasta. Nors įstatymas dažniausiai neįpareigoja mažos ar vidutinės įmonės pildyti kliento…